AUSIES
KULTŪRA
PAGRINDINIS KOMUNIKACIJOS ĮRANKIS - GARSAI, PER KURIUOS ŽMONĖS SPRĘSDAVO APIE TAI, KAS VYKSTA APLINKUI.
AKIES
KULTŪRA
KOMUNIKUOJAMA PIEŠIANT ANT UOLŲ, AKMENŲ, NAUDOJAMAS PAVEIKSLIUKŲ RAŠTAS, VĖLIAU ATSIRANDA HIEROGLIFAI, RUNOS, RAIDĖS. SVARBIAI ŽINIAI PERDUOTI NAUDOJAMI LAUŽAI, VĖLIAVOS, ŠVYTURIAI, BALANDŽIAI.
GUTENBERGO
AMŽIUS
SUKLESTI KNYGŲ LEIDYBĄ, PRASIDEDA MASINĖ JŲ GAMYBA. LAIKRAŠTIS IR KNYGA TAMPA VISUOTINE PRAMOGA. PRASIDEDA APŠVIETOS EPOCHA ARBA PROTO AMŽIUS.
MARCONIO
ERA
ŠI ERA SUSIJUSI SU ELEKTROMANGETINIŲ BANGŲ NAUDOJIMU: ELEKTROS LEMPUTĖS, TELEGRAFO, RADIO, TELEFONO, TELEVIZORIAUS, KOMPIUTERIO IŠRADIMAIS.
AUSIES KULTŪRA
Kalba – lingvistinių ženklų sistema.
Svarbiausia kalbos paskirtis – būti žmonių bendravimo priemone, atlikti komunikacinę funkciją.
Kai kurie senovės graikų filosofai manė, kad pirmykštis žmogus išmoko kalbėti mėgdžiodamas gamtos garsus. Vėliau kito žmogaus laikysena ir eisena, galva ir veido raumenys, smegenys ir kalbos padargai. Neartikuliuoti laukiniai riksmai virto vis sudėtingesniais garsų junginiais.
Manoma, jog iš pradžių kalba buvusi garsinė, nors ją ir galėję lydėti gestai bei mimika. Taip pat manoma, kad pirmykščiai žodžiai reiškė ne kokius nors konkrečius daiktus, bet ištisas mintis. Tokie garsai jungėsi į skiemenis, šie – į žodžius ir sakinius. Kitaip tariant, kalba formavosi atvirkščia tvarka: pirmykščiai garsai ir jų junginiai atitiko mūsų sakinį, vėliau pamažu sakinys skaidėsi į sudėtines dalis – žodžius ir atskirus garsus.
Mokslininkai nesutaria, kada žmonės (ar jų pirmtakai) pradėjo naudoti kalbą. Pagal vieną versiją, kalba galėjo atsirasti su kromanjoniečių atsiradimu. Kromanjoniečiai − taip vadinami anatomiškai šiuolaikiški žmonės, gyvenę Europoje prieš 40000−10000 metų. Tyrimų metu mokslininkai nustatė, jog kromanjoniečių gerklų vamzdelis 1,5 karto ilgesnis už neandertaliečių, o to pakako išsivystyti artikuliacijai.
Pirmykščiai žmonės iš pradžių gyveno giminėmis. Jos kartu gyveno, medžiojo, kalbėjo viena kalba. Smarkiai didėjant tokios bendruomenės narių skaičiui, jiems vis sunkiau būdavo rasti pakankamai maisto, todėl dalis jų turėdavo keltis į naujas neapgyventas teritorijas. Šitaip skaidantis giminėms susidarydavo gentys. Įsikuriant vis platesnėse teritorijose genčių kalboje pamažu ėmė rastis tarminių skirtumų. Ilgainiui iš tarmių susiformuodavo savarankiškos kalbos.
32 000 metų senumo kromajoniečio veido rekonstrukcija.
Šaltinis
internete:
https://lt.wikipedia.org/
AKIES KULTŪRA
Akies kultūroje žmonės piešdavo ant uolų, akmenų, naudodami piktografiją (paveikslų raštą), kuri klestėjo visame pasaulyje. Vėliau atsiranda hieroglifai (įvairūs ženklai, šiek tiek primenantys daiktus, gyvūnus), runos (rašto ženklai, įrėžiami arba iškalami akmenyje, kaule, medyje, metale). Apie svarbius įvykius buvo pranešama kuriant laužus.
Kipai. Inkų kultūra 1200-1553 m.
Šaltinis:
https://musees-occitanie.fr/oeuvre/kipu-inca/
Kipu raštas
Virvelinis raštas (kipai), tai – mazgai ant virvelės, žymintys dienas. Šis raštas buvo paplitęs Pietų Amerikoje, jį mokėjo ir senovės kinai, naudojo inkai, senovės persai.
Vampuro raštas
Vampuro raštą sudarė virvelės su įvertais nugludintais kiaukutais.
Užrašas - Vampuro rašto pavyzdys
Šaltinis:
https://www.penn.museum/collections/
Dantiraštis, Kserkso I įrašas (Vano tvirtovė, dabar Turkija).
Šaltinis:
https://www.vle.lt/straipsnis/dantirastis/
Dantiraštis
Dantiraštis – skiemeninis raštas, sudarytas iš pleišto pavidalo brūkšnelių junginių. Manoma, jog šį raštą sukūrė šumerai iš piktografinio rašto 4 tūkst. pab. – 3 tūkst. prieš m.e. pradžioje. Buvo rašoma smailia nendrine lazdele minkšto molio plytelėje iš pradžių vertikaliais stulpeliais iš dešinės į kairę, vėliau horizontaliomis eilutėmis iš kairės į dešinę.
Champollion Jean-François – egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs egiptiečių hieroglifus.
Šis prancūzų kalbininkas labai domėjosi visomis egiptologijos mokslo plėtojimo šakomis, todėl paliko turiningus užrašus, sukauptus apžiūrinėjant sugriuvusius Egipto istorinius faraonų laikų paminklus.
Runos – seniausio germanų rašto ženklai, vartoti Vokietijoje (iki VII a.), Anglijoje (iki X a.), Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje (iki IV a.); jos buvo įrėžiamos arba iškalamos akmenyje, kaule, medyje, metale. Vienas iš seniausių runomis parašytų dokumentų – Codex Runicus – 202 puslapių kodeksas, parašytas viduramžių runomis apie 1300 metus.
Vienas iš piktografijos radinių Lietuvoje – Karališkių Valiulio akmuo. Akmuo yra rusvo granito, 3, 6 m ilgio, 3, 0 m pločio ir 1, 4 m aukščio. Akmens pietinėje plokštumoje iškaltas 43 x 35 cm dydžio ovalas ir 10 cm aukščio ir 10 cm pločio kryžius-žvaigždė, 20 cm aukščio ir 16 cm pločio saulė ir mėnulis, jo viduryje, pietvakarinėje plokštumoje – 51 x 26 cm dydžio ovalas ir 13, 5 cm aukščio ir 12 cm pločio kryžius su 28 cm aukščio ir 0,8-24 cm pločio strėle.
Ankstyvoji telekomunikacija rėmėsi primityvių vizualinių signalų principais. Svarbūs buvo švyturiai, vėliavėlės, kurie šiandien naudojami jūrinėje komunikacijoje.
Aleksandrijos švyturys – vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Pastatytas 283 m.pr.m.e. Egipte. Pačiame švyturio viršuje daugiau kaip 1500 metų degė laužas, kuris laivams rodė kelią. Švyturio viršūnę puošė Poseidono skulptūra. Šį statinį 1300 m. sunaikino žemės drebėjimas.
1684 m. kelią į Danės uostą rodė pirmasis primityvus švyturys su žibintu, jį vadino „akmens anglies sūpuoklėmis“.
Raudonasis švyturys
Klaipėdos raudonasis švyturys – ne tik šviesdavo, bet ir siųsdavo vėliavų signalus. Kai laivams būdavo pavojinga įplaukti į uostą iškeldavo raudoną vėliavą, o kai saugu – geltoną. Šių dienų švyturio aukštis 49 m, signalas matomas už 33 km.
Klaipėdos Raudonasis švyturys.
Šaltinis internete:
https://www.epaveldas.lt/
Bakenas prie gelbėjimo stoties šiaurinėje balastu aikštėje
apie 1904 m.
Šaltinis internete:
http://www.albatrosas.lt/
Bakenas
Bakenas (arba vedlinės bokštas) – medinis plūduras su medine piramide, skirtas laivo keliui žymėti ir įspėti apie pavojus. Buvo ir kranto mediniai ažūriniai bakenai, įspėdavę apie smėlio seklumas ir kitus pavojus, jie žymėjo įplaukimą į uostą. Šiandienos bakenai žymi laivakelio ašį, pakraščius ir posūkius, įspėja apie povandeninę kliūtį ar stiprią šoninę vandens tėkmę.
Bujos nuo 1747 m. laivams rodė kelią, jos buvo kūgio pavidalo 3,5 m aukščio, statinio viršuje kyšojo kartis su vėliava; vokiečiai jas vadino jūros statinėmis. Semaforinės vėliavėlės pradėtos naudoti laivininkystėje tam tikrai informacijai perduoti iš vieno laivo į kitą laivą ar jų grupėms, iš laivo į krantą ir atvirkščiai. Skirtingų spalvų ir raštų vėliavos rodo lotyniškos abėcėlės raidę ir skaičius nuo 0 iki 9, perduodant signalus svarbi ir rankų padėtis. Kiekviena vėliava ar jų derinys turi ir savo tam tikrą sutartinę reikšmę.
GUTENBERGO AMŽIUS
(SPAUDOS AMŽIUS)
Spausdinimo presas
Rankraštinių knygų perrašinėjimas užimdavo daug laiko ir brangiai kainavo. Todėl 1440 m. vokiečių spaustuvininkui Johanui Gutenbergui (vok. Johannes Gutenberg) sukūrus spausdinimo presą įvyko tikra revoliucija. Jo sukonstruota spausdinimo mašina buvo galima spausdinti abiejose lapo pusėse iki šimto atspaudų per valandą.
Pirmąją spaustuvę apie 1444 m. Mainze įrengė J. Gutenbergas. 1445 m. J. Gutenbergo spaustuvėje išspausdintas Sibilės knygos fragmentas „Paskutinysis teismas“ laikomas pirmąją išspausdinta knygos dalimi.
Gutenbergo spausdinimo presas.
Šaltinis internete:
https://www.britannica.com/
Periodinė spauda – teikia skaitytojams operatyvią informaciją apie naujausius įvykius, reiškinius, žmonių veiklos rezultatus, tai labiausiai paplitę pasaulio leidiniai.
XVII a. pirmieji laikraščiai atsirado Vokietijoje, Nyderlanduose, Anglijoje ir Prancūzijoje.
XVIII a. išleistas pirmasis laikraštis Lietuvoje. Tai buvo „Kurjer Litewski“, kuris buvo išspausdintas lenkų kalba.
Pirmasis periodinis leidinys lietuvių kalba – 1823–1825 m. Tilžėje leistas žurnalo tipo leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“; žinomas iš šaltinių (neišlikę ar nerasta nė vieno egzemplioriaus).
Aušros“ sąsiuvinių komplektas, redaguotas kultūrininko,
publicisto Martyno Jankaus (1858–1946), išleistas 1885 m.
Šaltinis internete:
https://www.epaveldas.lt/
Aušra
„Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis. Vadintas laikraščiu. Ėjo 1883-1886 m. Mažojoje Lietuvoje (Ragainėje ir Tilžėje).
Martyno Jankaus spaustuvė veikė 1889–1912 m. Mažojoje Lietuvoje. Įkūrė Martynas Jankus. 1889-1890 m. spaustuvė veikė Ragainėje, ten išleido žurnalo „Varpas“ pirmąjį numerį, leido „Ūkininką“. Vėliau spaustuvė buvo perkelta į Tilžę, Bitėnus, Klaipėdą.
Lietuviškų kalendorių leidyba
Lietuviški kalendoriai (arba kalendros) – paplitę Mažojoje Lietuvoje leidiniai, skirti daugiausia vidutinio intelekto kaimo skaitytojui. Juose pateikta universali medžiaga, apėmusi visas mokslo šakas ir grožinę kūrybą. Leisti įvairių tipų. Skyrėsi jų forma (knygelės, lakštai ir nuplėšiami), apimtis (nuo 50 iki 224 puslapių), paskirtis (komerciniai, reklaminiai, šviečiamieji), turinys. Pirmasis lietuviškas kalendorius – Erdmono Šesnako parengtos ir 1846 m. Klaipėdoje išspaudintos Prūsiškos kalendros ant meto 1847.
Lietuwiszkosios kalendros.
Šaltinis internete:
https://www.epaveldas.lt/
MARCONIO ERA
XIX a. – XX a. pr. komunikacijos ir informacijos priemonių proveržio laikas
1829 m. William Austin Brut išranda spausdinimo mašinėlę, patobulintą variantą patentuoja Danijos kunigas Rasmus Mallig-Hansen.
Brailio raštas
Tais pačiais metais Paryžiuje sukuriamas Brailio raštas, tai padarė Louis Braille. Brailio rašto kiekvienas rašmuo ar elementas sudarytas iš šešių taškų, išdėstytų po tris taškus dviejuose stulpeliuose. Neregiai skaito čiuopdami pirštais, rašo įspausdami specialiu rašikliu arba Brailio rašomąja mašinėle specialiame popieriuje. 1837 m. neregių raštu išspausdinama pirmoji knyga „Prancūzijos istorija“
Telegrafas
Telegrafo atsiradimas prilygo revoliucijai tarpmiestiniame ryšyje. Norėdami perduoti signalus Morzės abėcėle per telegrafo laidus 1830 m. Samuel Finley Breese Morse ir Alfred Vail sukūrė vadinamąjį Morzės kodą. Iš pradžių kodas, perduodamas per telegrafo sistemą, buvo padarytas kaip žymės ant popieriaus lapo, kurį telegrafo operatoriai vėliau išversdavo į anglų kalbą. Tačiau gana greitai paaiškėjo, kad operatoriai galėjo išgirsti ir suprasti kodą tiesiog klausydamiesi imtuvo spragtelėjimo, todėl popierius buvo pakeistas imtuvu, kuris sukūrė ryškesnius pypsėjimo garsus. 1844 m. pirmąją telegramą išsiuntė pats konstruktorius Samuel Finley Breese Morse. Iš Kapitolijaus pastato Vašingtone į Baltimorę, esančią už 35 mylių, iškeliavo žinutė „Ką Dievas padarė!“
Audiovizualinis įrašas - Panoramos archyvai. Telegramos (1994-12-25)
Morzės telegrafo raktas.
Šaltinis internete:
www.epaveldas.lt
A. Blažio telegrama dėl pinigų pervedimo Matui Šalčiui,
Vusteris, 1915 m. lapkričio 8 d.
Šaltinis internete:
www.epaveldas.lt
Amerikiečių fotografas Robertas Cornelius - pirmosios asmenukės
autorius.
Šaltinis internete:
https://lt.wikipedia.org/
Fotografija
Camera obscura (lot. tamsus kambarys, taip pat – Pinhole) –
optinis įrenginys, naudotas dailininkų paveikslų kopijavimui ir
turėjęs įtakos fotografijos atsiradimui. Reiškinys, kuris padėjo
sukurti camera obscura, tyrinėtas dar Modzi ir Aristotelio,
tačiau pirmasis detalus prietaiso aprašas atsirado 1485 m., jo
autorius – Leonardo da Vinci.
Italas Giovanni Battista Della Porta kameros skylutėje įtaisė
specialų stiklą ir sukonstravo pernešamą kamerą obskurą. Vėliau
jis pagamino kamerą obskurą-dėžę, o tai jau ir buvo šiuolaikinio
fotoaparato prototipas. Ilgą laiką kamera obskura buvo naudojama
kaip žaislas.
Šiuolaikinės fotografijos išradėju laikomas prancūzas
dailininkas Luji Dageras (pranc. Louis Jacques Mandé Daguerre).
Jis sudarė sutartį su Niseforu Niepsu (pranc. Nicéphore Niépce),
pagal kurią jie kartu patobulino išradimą.
Pirmoji sėkminga nuotrauka padaryta Prancūzijoje 1827 m. Ji
pavadinta „Vaizdas pro langą Grase“. Jai padaryti prireikė 8
valandų.
1839 m. sausio 7 d. Paryžiuje Mokslų akademijos posėdyje buvo
pranešta apie fotografinio proceso išradimą. Ši diena laikoma
fotografijos gimimo diena.
Pirmasis Lietuvos fotografijos istorijos laikotarpis 1854-1864 m., o
pirmieji fotografai Lietuvoje buvo M. Blondelis ir A.
Rubinšteinas.
1892 m. Palangoje įsikūrė pirmasis pajūrio fotopaviljonas, jo
savininkė – pirmoji Lietuvos fotografė moteris – Paulina
Mongirdaitė.
Telefonas ir radijas
Nuo XIX a. elektriniai, elektromagnetiniai ir optiniai signalai pakeitė primityvius telekomunikacijos metodus. Tuo laikotarpiu atsiranda telefonas, radijas.
James Clark Maxwell pirmasis teoriškai aprašė elektromagnetinių bangų egzistavimą. Apie 1862 m., dėstydamas Karališkajame koledže, J. C. Maxwell suskaičiavo, kad elektromagnetinio lauko sklidimo greitis yra apytiksliai lygus šviesos greičiui. J. C. Maxwell įrodė, kad egzistuoja elektromagnetinės bangos, kurios juda per tuštumą. Jo garsiosios lygtys pirmą kartą pasirodė knygoje „Traktatas apie elektrą ir magnetizmą“, kurį rašė 8 metus, o atspausdino 1873 m.
Alexander Graham Bell yra žmogus, išradęs telefoną ir 1892 metais atlikęs pirmąjį skambutį, ištardamas: „Išgirskite mano balsą. Čia – Alexanderis Grahamas Bellas“.
1877 m. pirmoji telefono linija nutiesta Berlyne. 1882 m. A. G. Bell kompanija įrengė telefono tinklą Varšuvoje su 105 abonento linijomis bei Rygoje – 54 telefono abonentams.
1882 m. pirmoji telefono ryšio linija nutiesta Lietuvoje. Ji sujungė grafų Tiškevičių, Zubovo ir kunigaikščio Oginskio dvarus.
1888 m. Klaipėdoje (tuo metu Prūsija), pradėjo veikti telefono stotis, sujungusi 23 abonento linijas.
1896 m. telefono stotis pradėjo veikti Vilniuje.
Telefono aparatas XIX a. pab. - XX a. pr.
Šaltinis internete:
https://lt.wikipedia.org/
XX amžiaus pradžia pasižymėjo pačiu tikriausiu telefonų bumu. Visame pasaulyje vyko aktyvios telefonų stočių ir tarptautinių linijų statybos, aptarnavusios daugiau kaip 10 mln telefonų, ir kurių 1910 m. atsirado virš 10 tūkstančių.
Guglielmo Marconi.
Šaltinis internete:
https://lt.wikipedia.org/
Italų fizikas Guglielmo Marconi - radijo patento savininkas. 1896 m. birželio 2-ąją Didžiojoje Britanijoje įregistruotas patentas sukėlė technikos revoliuciją – atrasta sistema elektros impulsams ir signalams perduoti.
1906 m. JAV pirmą kartą radijo bangomis perduotas ir žmogaus balsas. Reginald Fessenden, dažnai vadinamas telekomunikacijų pramonės herojumi, Kūčių vakarą iš Kanados transliavo pirmąją pasaulyje garsinę laidą – iš plokštelės pagrojo Hendelio „Ombra mai fu”, pats smuiku sugrojo Adamo „Šventąją naktį”, perskaitė sakinį iš Biblijos ir pakvietė klausytojus rašyti atsiliepimus apie laidos girdimumą
1926 m. birželio 12 d. Kaune pasigirdo: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Nuo tos akimirkos LRT pradėjo skaičiuoti savo istoriją ir ši diena laikoma oficialia radijo transliacijos Lietuvoje pradžia.
1926 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 323 radijo imtuvai. Prie radijo populiarinimo daug prisidėjo šiaulietis Stasys Brašiškis (1896–1989). Būdamas didelis entuziastas ir turėdamas radijo technikos pagrindus, gautus studijuojant Leipcige, savo namuose Šiauliuose įkūrė radijo laboratoriją, kuri veikė iki 1940 metų.
1936-1944 m. Klaipėdos radiofonas rengė transliacijas iš Jakų dvaro. Studija buvo įkurta Klaipėdos centriniame pašte, radiofono vedėjas buvo Antanas Gustaitis, diktoriai – Henrikas Radauskas ir Juozas Grybauskas, radijo stoties viršininkas – Stanislovas Blinstrubas.
Nuo 1958 m. radijo imtuvus gamino Kauno radijo gamykla. Visi radijo aparatai buvo registruojami, savininkai turėjo mokėti abonementinį mokestį.
Radijo imtuvas, 1928 m.
Šaltinis internete:
www.epaveldas.lt
Televizija
Prie šios technikos srities atsiradimo prisidėjo daug įvairių žmonių, todėl į klausimą, kas išrado televiziją, matyt niekuomet nepavyks atsakyti, nes Amerikiečiai mano, kad tas išradėjas buvo Philo Taylor Farnsworth, japonai - kad inžinierius Takayanagi, vengrai - kad jų tautietis, pirmosios knygos apie televiziją autorius, Dénes Mihály, rusai - kad Peterburgo profesorius Borisas Rosingas ir taip toliau.
Pirmieji sėkmingi bandymai per atstumą perduoti vaizdą buvo atlikti dar XIX a., o pirmoji televizijos stotis ėmė transliuoti 1928 m. Čikagoje. 1936 m. pirmą kartą pasaulyje iš Berlyno tiesiogiai transliuojamos olimpinės žaidynės. Transliacijas stebėjo 150 tūkst. žiūrovų.
Mechaninei televizijai ilgai gyvuoti nebuvo lemta. Jau XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ją pradėjo išstumti elektroninė televizija, kuri ir vaizdo perdavimui, ir jo atkūrimui naudojo vakuuminius elektronų vamzdelius.
Amerikiečiai savo pirmąjį masinės gamybos televizorių rinkai pristatė 1946 metais. Tai – RCA 630-TS, kuris buvo gaminamas porą metų. Jis turėjo labai mažą ekraną. 1949 metais pasirodęs sovietų KVN-49 turėjo dar mažesnį ekraną.
RCA CT-100 - pirmasis masinės gamybos visiškai elektroninis
spalvotas TV imtuvas.
Šaltinis internete:
https://vintagenewsdaily.com/
RCA CT-100, pristatytas 1954 m. JAV, buvo pirmasis masinės gamybos visiškai elektroninis spalvotas TV imtuvas. Tuo metu jo kaina buvo 1000 USD ( kaina būtų lygi maždaug 9500 USD šiandienos doleriais). Lietuvoje televizija pradėta transliuoti 1957 m., balandžio 30 d. vakarą. Tada savo televizijų neturėjo nei Graikija, nei Norvegija, nei Suomija, o Lietuvoje buvo 32 televizoriai – 28 mieste, 4 – kaime. Išmušus lygiai 20.00 val., iš ryškiai švytinčio stačiakampio televizoriaus ekrano su žiūrovais pasisveikino G. Bigelytė: „Labas vakaras. Pradedame Vilniaus televizijos studijos pirmąją bandomąją laidą“. Pirmojo vakaro programa užtruko 2 val. 20 minučių.
Iš pradžių TV laidos buvo matomos 100 km atstumu nuo Vilniaus. Po poros metų televizija jau galėjo mėgautis ir Kauno bei Klaipėdos gyventojai. Spalvota televizija Lietuvoje atsirado tik 1975 metais. 1989 m. įsteigta pirmoji kabelinė televizija Lietuvoje, Klaipėdoje.
1978 metų rugpjūčio mėnesį Šiauliuose buvo surinktas pirmasis spalvotas televizorius „Tauras 714“, o spalį pirmieji 150 šių aparatų iškeliavo į radijo prekių parduotuves. Jų matmenys: 54 × 76 × 55 centimetrų, svoris – 60 kilogramų, ekrano įstrižainė – 61 centimetra
1976 m. palydovinės televizijos pradžia. Lietuvoje ji pradėta naudoti po 28 metų nuo atsiradimo.
1995 m. pasaulyje atsirado internetinė televizija.
2006 m. Lietuvoje oficialiai transliuojama internetinė televizija plačiajuosčio ryšio tinklais, „Skynet“ naudotojams.
Tuometinė televizoriaus „Šilelis“ reklama.
Šaltinis internete:
www.savaite.lt
Kompiuterių įrenginiai
Labai sunku įsivaizduoti šiuolaikinę visuomenę be kompiuterių. Šios „išmaniosios mašinos“ kažkada įžengė į mūsų gyvenimą ir tapo tikrai neatsiejama jo dalimi. Tačiau buvo laikai, kai žmonija dar tik žengė pirmuosius žingsnius kurdama tokius įrenginius.
Audiovizualinis įrašas - Panoramos archyvai. „Windows-95“ (1995-08-25)
Čarlzas Babidžas (angl. Charles Babbage, 1791-1871) – anglų matematikas ir išradėjas. 1882 m. suprojektavo skirtumų mašiną, kurią galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu.
Programinių kompiuterių kūrėjas vokietis Konrad Zuse 1938 metais sukūrė pirmąjį elektromechaninį dvejetainį kompiuterį „Z1“.
„Colossus“ – pirmasis pasaulyje elektroninis suprogramuotas kompiuteris, sukurtas inžinieriaus Tommy Flowers. Šis mechanizmas pasitarnavo Antrojo pasaulinio karo metu ir padėjo atliekant kodų šifravimo 1953 metais „IBM“ pristatė pirmąjį elektroninį masiškai gaminamą kompiuterį ir pirmąjį asmeninį kompiuterį „IBM PC“, jis turėjo vaizdo procesorių ir vietą diskeliams.
Pirmasis nešiojamasis kompiuteris „Osborne I“.
Šaltinis
internete:
https://oldcomputers.net/
Tikrasis nešiojamasis kompiuteris buvo išleistas 1981 metais. Jį sukūrė Adam Osborne korporacija. „Osborne I“ kompiuteris svėrė 11 kilogramų, turėjo 5 colių ekraną, 64 KB atminties ir dvi nišas diskeliams.
1967 m. IBM gamykloje San Chosė buvo sukurtas pirmasis pasaulyje diskelis ir diskų įrenginys. Jis buvo pristatytas į rinką 8 colių (20 cm) formatu 1972 m. Patogesnio dydžio 5¼ colių diskai buvo pristatyti 1976 m. ir tapo beveik universalūs tam skirtose teksto apdorojimo sistemose ir asmeniniuose kompiuteriuose. Šį formatą vėliau pakeitė 3½ colio formatas, pirmą kartą pristatytas 1982 m. Diskeliai išliko populiari laikmena beveik 40 metų, tačiau XX a. viduryje ir vėliau, įdiegus didelės spartos kompiuterių tinklus ir formatus, pagrįstus nauja „flash“ technika (pvz., USB atmintinės ir atminties kortelės), jų naudojimas sumažėjo. Po 2000 m. diskeliai buvo vis retesni ir daugiausia naudojami su senesne aparatūra ir ypač su sena pramonine kompiuterine įranga.
EVP80-2 „Rūta“ yra pirmoji lietuviška skaičiavimo mašina, sukurta 1964 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. Prietaisas buvo skirtas apskaitos, ekonomikos, inžinerijos, planavimo, statistikos bei matematikos uždaviniams spręsti.
Kompiuteriai, kuriais buvo galima atlikti tam tikrus grafinius triukus – sujungti animaciją, garsą ir grafiką, pasirodė 1990 metais.
1995 m. rugpjūčio mėn. prekyboje pasirodė operacinė sistema „Windows 95“.
Pirmasis lietuviškas kompiuteris „Rūta“.
Šaltinis internete:
https://lt.wikipedia.org/